Finansinių technologijų sektorius pastaraisiais metais tapo ta sritimi, kurioje vienas po kito gimsta inovatyviausi ir sėkmingiausi startuoliai, pritraukiantys ne tik milijonines investicijas, bet ir milžiniškas auditorijas. Labai dažnai inovatyvus finansinių technologijų startuolis geba sutelkti net ir tuos vartotojus, kuriuos tradicinės finansų institucijos paprasčiausiai ignoravo. Būtent tai sėkmingai padarė investavimo platforma „Robinhood“.

Kaip sako „EvoEstate“ įkūrėjas Gustas Germanavičius, pagrindinė šio vienaragio sėkmės priežastis – bankų inertiškumas ir nenoras adaptuotis. „Robinhood“ paprasčiausiai išnaudojo potencialą, kurį suteikė šiuolaikinės technologijos.

Finansinių technologijų bumas – ne atsitiktinumas

G. Germanavičiaus teigimu, pastarųjų metų finansinių technologijų sprogimas – visiškai suprantamas finansinių paslaugų sektoriaus vystymosi etapas. Menkas bankų inovatyvumas, palyginti lėta inovacijų adaptacija ir, svarbiausia, susikoncentravimas į didžiuosius sandorius, nešančius įspūdingiausius pelnus, atvėrė savotišką vakuumą tose srityse, kuriose veikia smulkusis bei vidutinis verslas. Būtent šiomis nišomis finansinių technologijų startuoliai ir pasinaudoja.

„Mano manymu, būtent tai ir lėmė neobankų atsiradimą. Visų pirma kalbu apie tokias kompanijas kaip „Revolut“, „N26“ ir t. t. Jeigu mes pažvelgtume į verslo skolinimo sektorių, įsitikintume, kad pagrindinės šio sektoriaus augimo priežastys buvo neigiamas bankų politinis požiūris į smulkiuosius verslus bei sugriežtėjusias rizikos vertinimo sistemas, kurios sukūrė daugybę problemų smulkiesiems ir vidutiniams verslams“, – konstatuoja pašnekovas.

Žinoma, prie investicinių platformų augimo labai prisideda ir tai, kad finansinių technologijų sektoriuje padaryta didžiulė technologinė pažanga, leidžianti jas kurti gerokai pigiau ir į rinką, kurioje anksčiau dominavo bankai, atvedusi visiškai naujų žaidėjų. Be to, ekonomikai augant, didėja žmonių susidomėjimas investavimu. Kitaip tariant, finansinių produktų poreikis.

Būtent čia ir ateina eilė „Robinhood“. Vladimiro Tenevo ir Baiju Bhatto sukurta platforma pasiūlė galimybę prie akcijų rinkų prisijungti tiesiai per savo telefoną, visiškai paprasta ir lengvai perprantama forma, be komisinių mokesčių. Kaip sako G. Germanavičius, visi geriausi finansinių technologijų startuoliai kaip tik ir remiasi ant šių trijų stulpų: jokių mokesčių, prieinamumo ir paprastumo.

„Mokesčių nebuvimas turbūt yra viena esminių priežasčių, kodėl „Revolut“ taip prigijo Lietuvoje. Manau, kad tai labai panašiai prisidėjo ir prie „Robinhood“ augimo. Investuojant kiekvienas centas yra svarbus, jeigu nori pasiekti didžiausią grąžą. Prieinamumas buvo kitas itin svarbus elementas, „Robinhood“ programėlė buvo lengvai pasiekiama „App Store“ ir „Google Play“ parduotuvėse, o papildyti jos sąskaitą užtrukdavo vos kelias minutes. Be to, pati programėlė turėjo intuityvų dizainą, kuriame žmonės galėjo lengvai orientuotis ir pradėti investuoti kone žaidimo forma“, – dėsto „EvoEstate“ įkūrėjas.

Nauja auditorija

Ko gero, vienas esminių „Robinhood“ pasiekimų, pavertusių kompaniją vienu sėkmingiausių finansinių technologijų startuolių istorijoje, yra jos gebėjimas į investavimą pritraukti net ir tuos žmonės, kurie akcijų rinkomis iki tol visiškai nesidomėjo. Būtent šis aspektas ir leido startuoliui taip iššauti. Tačiau šito atsitiktinumu pavadinti niekaip neišeitų. Kompanijos įkūrėjai labai gerai suprato, ką daro. Per pirmąjį finansavimo etapą pritrauktus 3 mln. jie daugiausia panaudojo savo viešųjų ryšių kampanijai. Ji padėjo sėkmingai sukurti kelių tūkstančių laukiančiųjų sąrašą ir paskleisti aplink save nemažai smalsaus bruzdesio.

„Po to antrasis finansavimo etapas jau atėjo iš tokių popkultūros žvaigždžių kaip Snoop Dogg, Jaredas Leto ir t. t. Jų labai didelis žinomumas leido į laukiančiųjų sąrašą pritraukti dar daugiau žmonių. Viskas susidėjo į viena. Paslaugos, kurios buvo prieinamos kiekvienam, ir daugybė žmonių laukiančiųjų sąraše lėmė dar spartesnį augimą, nes tie žmonės pradėjo apie tai kalbėti, dalintis žinia socialiniuose tinkluose. Visai tai paspartino vadinamąjį tinklo efektą“, – analizuoja G. Germanavičius.

Visgi jis pabrėžia, kad nors „Robinhood“ jau turi labai didžiulę vartotojų bazę, vidutinio portfelio dydis išlieka gana menkas. Tiesą sakant, tą patį galima pasakyti apie daugelį iššovusių finansinių technologijų startuolių. Tai skatina dar nepulti į euforiją ir nedaryti skubotų išvadų. „Robinhood“ ir jos sėkmės įkvėpti konkurentai tikrai bus investavimo ir visos finansinės sistemos ateities dalis. Tačiau kiek reikšminga, tebelieka neaišku.

„Palyginti su standartiniais paslaugų teikėjais, jų vartotojų vidutinių investicinio portfelio ar asmeninės sąskaitos dydžiai vis tiek yra dešimtimis ar net šimtais kartų mažesni. Tai reiškia, kad: a) kol kas jie dar nėra pelnę savo vartotojų pasitikėjimo arba dar nėra tiek pažengę, kad galėtų jį užtikrinti; b) jų vartotojai yra jauni žmonės, kurie kol kas tiesiog negali investuoti ar turėti tiek pinigų. Tačiau pastarasis punktas sufleruoja, kad jų klientų asmeniniai finansai augs, o tai atitinkamai lems ir šių paslaugų teikėjų augimą“, – svarsto pašnekovas.

Kokius iššūkius dar reikės įveikti?

Žinoma, „Robinhood“ laukia ir daugiau išbandymų. Vienas svarbiausių – masinės auditorijos pasitikėjimas. Kad ir kaip būtų, saugumas tebėra problema, kurią dažnas priskiria finansinių technologijų startuoliui. Nors tai pamažu ir užtikrinai keičiasi, lūžis dar nėra įvykęs. Kol kas finansinės technologijos tebėra tas sektorius, kuriame aktyviausiai veikia inovacijomis besidomintys žmonės.

G. Germanavičius pastebi, kad plataus masto sėkmei reikia, kad visi potencialūs vartotojai tiesiog aiškiai suvoktų paslaugos veikimo struktūrą. Pavyzdžiui, visuomenei jau gana gerai pažįstamas ir suprantamas sutelktinio finansavimo modelis, kurio metu investuotojai atskiriami nuo sandorių tarpininkų ir gali susigrąžinti pinigus, nesvarbu, kokia jų finansinė padėtis.

„Turbūt kažkokios panašios struktūros turėtų būti įgyvendintos arba bent jau būti siekiamos įgyvendinti „Robinhood“ ir kitų finansinių technologijų žaidėjų veiklose. Taip galėtų būti užtikrintas didžiausias įmanomas vartotojo saugumas. Lūžis, manau, jau yra įvykęs ir su laiku pasitikėjimas vis didės. Tačiau išlieka klausimas, kaip šie žmonės reaguos, kai viena iš šių finansinių technologijų kompanijų žlugs ir bus padaryta žala. Būtent tai lems tolesnę šios industrijos raidą“, – įsitikinęs „EvoEstate“ įkūrėjas.